radiologija.lt / Draugijos / Lietuvos radiologų laborantų draugija Printable version

Lietuvos radiologų laborantų draugija

Lietuvos radiologijos laborantų draugija pirmasis veiklos dešimtmetis  

1896 metais, praėjus tik vieneriems metams nuo rentgeno spindulių atradimo, gydytojas F.Dembovskis Vilniuje atidarė pirmąjį rentgeno kabinetą. 1900 metais Vilniuje atidaromi dar du kabinetai, o 1903 metais – ketvirtasis.
Kaune pirmąjį rentgenodiagnostikos kabinetą 1900 metais atidarė gydytojas A.Lapinas, po 1920 metų buvo atidaryti dar keli kabinetai. 1922 metais rentgeno kabinetas buvo atidarytas Tauragėje, 1923 metais Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, 1924 – Klaipėdoje. 1940 metais Lietuvoje jau buvo 47 rentgeno kabinetai, iš jų 8 privačių gydytojų.
1925 metais Lietuvos Sveikatos departamentas įteisino gydytojo rentgenologo specialybę. Tarpukario Lietuvoje aktyviausiai rentgenologijoje reiškėsi chirurgas Juozas Žemgulys, rentgenologės Paulina Kalvaitytė, Ona Kerpauskaitė, Elena Jacevičienė ir rentgeno laborantės Verutė Buterlevičienė, kuri rentgeno laborante dirbo 50 metų, Marytė Andriuškevičiūtė, Stasė Stanišauskaitė, Ona Burutienė, Domutė Rimkutė, Bronė Paknytė, L.Bulavienė. P.Kalvaitytė ir O.Kerpauskaitė pirmos pradėjo rengti
darbo vietos principu gailestingąsias seseles rentgeno laborantėmis. įdomu, kad Lietuvoje 1930 metais pirmą kartą buvo organizuoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kursai rentgeno kabinetų medicinos seserims, o tik 1934 metais Sveikatos departamento iniciatyva rentgenologijos kursai gydytojams. Kursuose dėstė P.Kalvaitytė, O.Kerpauskaitė ir J.Ciplijauskas. II pasaulinis karas sutrukdė rentgenologijos vystymuisi Lietuvoje.
1945 metais Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijoje įkuriamas Rentgeno ir fizioterapijos centras. Jo vedėju ir vyriausiuoju rentgenologu paskiriamas med. dr. Vladimiras Krotovas. 1948 metais V.Krotovas Vilniaus I tarybinėje ligoninėje suorganizavo rentgenologijos kursus, kuriuos baigė 13 gydytojų ir 30 medicinos seserų.
Daug metų gerai dirbo šiuos pirmuosius pokario kursus baigusios rentgeno laborantės A.Gaižutienė, A.Nasevičienė, A.Ramanauskaitė, E.Lukoševičienė, O.Vaidakavičienė, O.Chodosevičienė. Po to vieną ar du kartus per metus buvo organizuojami rentgeno laborančių paruošimo kursai, kuriems iki 1965 metų vadovavo V.Krotovas, o po jo mirties gydytoja rentgenologė Janina
šakalienė, kuri rentgenologės specialybę įgijo pirmuosiuose pokario kursuose 1948 metais. Pamatinė kursų bazė buvo Vilniaus miesto I tarybinė ligoninė. Rentgeno laborantų paruošimo kursuose dėstė tokie žymūs respublikos rentgenologai kaip prof. Aldona Bartusevičienė, habil. med. dr. Vitalija Vitkienė, rentgenologė Janina šakalienė, iš Kauno atvykusi gydytoja rentgenologė
Aldona Rainienė. Gydytoja Janina šakalienė vadovavo kursams 1965-1979 metais. Tuo laikotarpiu buvo paruoštos rentgeno laborantės V.Pocienė, J.Liumparienė, A.žukovska, V.Zilinskienė ir kt., kurios pačios pradėjo labai aktyviai dalyvauti ruošiant ir tobulinant rentgeno laborantes. 1979 metais kursų baze tampa Respublikinė Vilniaus „Raudonojo kryžiaus“ klinikinė ligoninė. Nuo
tada rentgeno laborančių paruošimo kursams vadovauja Radiacinės kontrolės skyriaus vedėja, habil. med. dr. Vitalija Vitkienė, o kursų ilgametė kuratorė buvo gydytoja radiologė Aldona Rainienė. 1980 metais Slaugos darbuotojų specializacijos ir tobulinimo centras, vadovaujamas direktoriaus Juozo Ruolios, radiologijos laborantų paruošimo pagrindinę bazę perkelia į Vilniaus universiteto
ligoninės Santariškių klinikas. Jiems ir toliau vadovauja V.Vitkienė. Paskutiniuosius dvejus metus kursams vadovavo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyriausioji rentgeno laborantė Vanda Zilinskienė.
Daugiausia metų ruošiant radiologijos laborantus dirbo gydytojai V.Vitkienė, A.Rainienė, G.Valentinavičienė, Z.Merkienė, K.R.Dobrovolskis, D.Katkienė, R.Petrulis, inžinieriai R.Batakys, J.Sakalauskas ir kt. Gydytojams rentgenologams ruošiant laborantes aktyviai talkininkavo, vesdamos praktikos darbus, Vilniaus ligoninių rentgeno laborantės V.Zilinskienė, L.šestakova, D.Nazarova,
L.Kunigonienė, N.Pauliukaitienė, M.Daukuvienė, V.Pocienė. Daug metų ruošiant laborantes dirbo Vilniaus vaikų ligoninės rentgeno laborantė Domicėlė Rimkutė. Visus žavėjo jos energija ir sumanumas. Darbui patobulinti D.Rimkutė pateikė 13 racionalizacinių
pasiūlymų.
į rentgeno laborantų paruošimo kursus buvo priimamos medicinos seserys, baigusios aukštesniąsias medicinos mokyklas. Išimties tvarka rentgeno laborantais galėjo mokytis ir baigusieji rentgenologinės technikos mokslus Vilniaus aukštesniojoje politechnikos mokykloje, arba baigę aukštąją technikos mokyklą. Tačiau tokių buvo tik keli. Rentgeno, vėliau radiologijos laborantų paruošimo
kursų trukmė buvo 4-6 mėnesiai.
Pokario laikotarpiu buvo organizuota 60 rentgeno laborančių paruošimo kursų, iš jų 2 Kaune, kurių metu buvo paruoštos 1564 rentgeno laborantės. Kai kurios ligoninės, kurioms trūko rentgeno laborantų, siuntė medicinos seseris į Vilniaus ir Kauno klinikines radiologines bazes, kur jos buvo ruošiamos darbo vietos principu.
Taip buvo paruošta daugiau kaip šimtas rentgeno laborančių. 2003 metais radiologijos laborantai (radiologijos technologai) pradėti ruošti ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete pagal analogiškas, kaip ir Slaugos darbuotojų specializacijos ir tobulinimosi centro, radiologijos laborantų paruošimo programas. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete 2003-2005 metais buvo paruošti 39 radiologijos technologai.
Šiuo metu Lietuvoje radiologinėje tarnyboje dirba 909 radiologijos laborantės. 1960 metais prie 5 Respublikinių ligoninių įsteigiami
rentgeno-radiologijos skyriai. Jų pagrindinis darbas – rentgenodiagnostikos kokybės gerinimas ir specialistų mokymas. Vilniuje skyriui vadovavo habil. med. dr. V.Vitkienė, Kaune – A.Rainienė, po jos J.čižauskas, Klaipėdoje – F.čiuvinskas, šiauliuose – J.Milaknis, Panevėžyje – H.čiplienė. Visi šių skyrių vedėjai iki 1982 metų buvo ir minėtų zonų vyriausieji rentgenologai. 1982 metais šie skyriai panaikinami, o Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse jie reorganizuojami į radiacinės kontrolės skyrius, paliekant tuos pačius vedėjus.
Rentgeno-radiologijos skyriai nuo 1962 metų pradėjo organizuoti kvalifikacijos kėlimo seminarus miestų ir rajonų rentgeno laborantėms. Šie seminarai ir buvo rentgeno laborančių draugijų užuomazga. Vilniaus krašte tokie seminarai vyko 2-4 kartus per metus. Rentgeno laborantėms buvo diegiami medicininės etikos principai, jos buvo supažindinamos su nauja radiologine ir fotolaboratorijų technika, naujomis darbo technologijomis ir sveikatos priežiūros direktyvomis rentgenologiniam darbui, radiacinei saugai. 1980 metais, atidarius Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, rentgeno laborantų kursai persikelia į naujas patalpas, mokomasi dirbti su nauja aparatūra, žymiai pagerėjo mokymosi ir praktikos darbų sąlygos. ši ligoninė tapo pamatiniu
Lietuvos rentgeno laborančių paruošimo, tobulinimo ir veiklos centru. 1988 metais pradedami organizuoti tobulinimosi kursai, kuriuos iki šiol baigė daugiau kaip 300 rentgeno laborančių.
Darbo tikslas – aptarti Lietuvos radiologijos laborantų draugijos sukūrimo raidą, jos atliktą darbą per pirmąjį dešimtmetį, bendradarbiavimą su Lietuvos radiologų asociacija, įsiliejimą į Europos radiologijos laborantų bendriją ir artimiausius veiklos  uždavinius.
TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAS
Analizuojant Lietuvos radiologijos laborantų draugijos veiklą, pirmiausia buvo naudojamasi Lietuvoje publikuotais straipsniais ir archyvine medžiaga apie radiologijos laborantų specialybės atsiradimą bei vystymąsi.
Po to nagrinėjome LRLD renginių protokolus, draugijos Tarybos ir Valdybos posėdžių protokolus, draugijos veiklos ataskaitas, Slaugos darbuotojų specializacijos ir tobulinimosi centro archyvinę medžiagą. Rastą medžiagą susisteminome ir pateikiame chronologiška tvarka.
DARBO REZULTATAI
1979 metais įkuriama pirmoji Lietuvoje Vilniaus krašto rentgeno laborantų draugija. Jos pirmininke išrenkama Respublikinės Vilniaus „Raudonojo kryžiaus“ klinikinės ligoninės vyresnioji rentgeno laborantė Vanda Zilinskienė. 1994 metais, susikūrus Lietuvos rentgeno
laborantų draugijai, Vilniaus draugijos pirmininke išrenkama Leonida Šestakova. 1979-1981 metais įkuriamos dar 4 kraštų draugijos. Kaune pirmąja Rentgeno laborantų draugijos pirmininke buvo Kauno medicinos instituto klinikų vyresnioji laborantė Milda Mikšaitė, šiuo metu – Melanija Latvėnienė. Klaipėdos krašto draugijos pirmoji pirmininkė buvo Aldona Pužienė, po to Nijolė Narmontaitė, o šiuo metu – Danutė Kavaliauskienė. Šiaulių krašte pirmoji pirmininkė buvo Aldona Kulvelienė, šiuo metu – Danutė Udrienė. Panevėžyje nuo pat Rentgeno laborantų draugijos sukūrimo jai pirmininkauja Raimonda Mikėnienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologinė tarnyba, o vėliau Radiologijos centras ir Vilniaus Radiologijos laborantų draugija palaipsniui tapo pamatiniu Lietuvos rentgeno laborantų tobulinimo, konsultaciniu ir bendravimo židiniu. Tai glaudžiai
siejosi su rentgeno laborantų paruošimu ir tobulinimu. Čia rentgeno laborantės kreipdavosi visais darbo, socialiniais, kvalifikacijos kėlimo ir kitais klausimais. Vilniaus rentgeno laborantų draugija į savo seminarus pradėjo kviesti pirmiausia Kauno, o vėliau ir kitų kraštų draugijų atstovus. Kraštų draugijos į savo seminarus ir pasitarimus pradėjo kviesti lektorius ir pranešėjus iš Vilniaus.
1987 metais Vilniaus rentgeno laborantų draugijos iniciatyva buvo nutarta organizuoti konkursą geriausiai Lietuvos rentgeno laborantei išaiškinti. Tam buvo paruoštos konkurso taisyklės, numatytos sąlygos, paruošti uždaviniai. Konkurso organizacinio komiteto pirmininke buvo išrinkta Vilniaus rentgeno laborantų draugijos pirmininkė Vanda Zilinskienė.
Pirmiausia buvo surengti konkursai visuose penkiuose Lietuvos kraštuose, kuriuos organizavo kraštų rentgeno laborantų draugijos. Konkursų prizinių vietų laimėtojos dalyvavo Respublikiniame konkurse. Respublikiniame konkurse buvo numatyti ir teoriniai klausimai,
ir praktinės užduotys. Teisėjų komisiją sudarė patyrę rentgenologai, rentgeno laborantės ir rentgeno inžinieriai.
Respublikiniame konkurse geriausios Lietuvos rentgeno laborantės vardą iškovojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės laborantė Aldona Pužienė. Antroji vieta teko Utenos ligoninės rentgeno laborantei Vandai Grigaliūnienei, trečioji – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų rentgeno laborantei Danutei Nazarovai. Konkursas labai suaktyvino rentgeno laborančių kvalifikacijos kėlimą,
taip pat buvo reikšmingas suaktyvinant draugijų veiklą visuose kraštuose. Jau tada kilo mintis įsteigti Respublikinę rentgeno laborančių draugiją. Dar viena priemonė, skatinanti rentgeno laborantus burtis į draugiją, buvo rentgeno laborantų atestacija.
1989 metais Sveikatos apsaugos ministras išleidžia įsakymą, įpareigojantį suorganizuoti rentgeno laborantų atestaciją suteikiant II ir I kategorijas. Nuo to priklausė ir rentgeno laborančių atlyginimas. Pirmosios atestacinės komisijos pirmininkė buvo Santariškių klinikų Radiacinės saugos skyriaus vedėja V.Vitkienė. 2000 metais ją pakeitė Santariškių klinikų Radiologijos centro vyr. laborantė
Vanda Zilinskienė, o 2004 metais – Santariškių klinikų radiologijos laborantė Leonida šestakova.
1991 metais vietoje buvusios Lietuvos rentgenologų ir radiologų mokslinės draugijos įsikuria Lietuvos radiologų asociacija, kuri aktyviai pradeda vystyti savo veiklą, organizuodama daug įvairių renginių. Organizuojant renginius Vilniuje asociacijai talkininkaudavo Vilniaus rentgeno laborantų draugija, tačiau, plečiantis renginių geografijai, įsitraukė ir kitų kraštų rentgeno laborantų draugijos. Kraštų rentgeno laborantų draugijos nevedė tikslios laborantų ir draugijų narių apskaitos, konferencijos ir seminarai vykdavo nereguliariai, kiekviename krašte jų lygis buvo nevienodas. Reikėjo rašyti rentgeno laborantų atestacijai rekomendacijas, tačiau ne apie visus gerai dirbančius ir keliančius savo kvalifikaciją rentgeno laborantus buvo kaupiamos žinios. įvertinus draugijų veiklą, rentgeno laborantų draugijų aktyvas 1994 metais savo pasitarime nusprendė įkurti Lietuvos radiologijos laborantų draugiją (LRLD).
1994 metų lapkričio 10 d. Vilniuje buvo sušauktas I steigiamasis Lietuvos radiologijos laborantų draugijos suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo daugiau kaip 150 delegatų iš visos Respublikos. Steigiamasis suvažiavimas patvirtino Lietuvos radiologijos laborantų draugijos įstatus, išrinko respublikinę tarybą, valdybą, priėmė rezoliuciją. Įstatuose patvirtinta, kad Respublikinę draugiją
sudaro visų penkių kraštų rentgeno laborantų draugijos ir jų pirmininkai tvirtinami Respublikinės tarybos nariais.
Rezoliucijoje buvo numatytos konkrečios priemonės rentgeno laborantų kvalifikacijos kėlimui, pasiūlymai jų paruošimui pagerinti, kraštų draugijų dalyvavimas rentgeno laborantų atestacijoje, socialinių garantijų užtikrinimas ir kiti neatidėliotini darbai. Taip pat buvo nuspręsta stoti į Lietuvos radiologų asociaciją (LRA).
Lietuvos radiologijos laborantų draugijos prezidente išrinkta Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centro vyresnioji rentgeno laborantė Vanda Zilinskienė. Ryšium su tuo Vilniaus radiologijos laborantų draugijos pirmininke buvo išrinkta Santariškių klinikų Radiacinės kontrolės skyriaus rentgeno laborantė Lidija šestakova.
Todėl 2004 metų lapkričio 10 d. buvo pažymėtas Lietuvos radiologijos laborantų draugijos dešimtmetis. Reikia pasakyti, kad LRLD per savo veiklos pirmąjį dešimtmetį dirbo intensyviai ir produktyviai. Praėjus 10 dienų po pirmojo LRLD suvažiavimo 32 draugijos
delegatai dalyvavo LRA II suvažiavime, vykusiame Kaune.
Suvažiavimo metu LRLD prezidentė V.Zilinskienė, vykdydama draugijos pirmojo suvažiavimo rezoliuciją, įteikė oficialų prašymą priimti LRLD į Lietuvos radiologų asociaciją kolektyvinio nario teisėmis. LRA suvažiavimas šį prašymą patenkino ir LRA gretos pasipildė 900
naujų narių [5]. Asociacija tapo viena iš stambiausių medikų visuomeninių organizacijų, savo gretose turinti daugiau kaip 1300 narių. LRLD aktyviai dalyvavo LRA konferencijose, kongresuose, suvažiavimuose ir kituose respublikiniuose renginiuose.
1995 metai radiologinei tarnybai ypatingi: sukako 150 metų nuo V.K.Rentgeno gimimo ir 100 metų nuo X spindulių atradimo. Todėl 1995 lapkričio 10 d. Vilniuje buvo organizuota konferencija, skirta šioms datoms paminėti.
Organizuojant ir pravedant šią konferenciją daug dirbo ir LRLD. Ryšium su tuo buvo išleistas specialus žurnalo numeris, kurio straipsniuose buvo aptariamas Lietuvos radiologijos laborantų specialybės atsiradimas ir vystymasis. Kraštų radiologijos laborantų draugijos taip pat organizavo renginius, skirtus šioms datoms.
LRLD darbą per dešimtį metų norime suskirstyti į tokius etapus: dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose ir jų organizavimas, dalyvavimas LRA kongresuose ir kituose kvalifikacijos kėlimo renginuose bei pagalba juos organizuojant, kvalifikacijos kėlimo išvykos į kitų Europos valstybių medicinos klinikas ir įstaigas.
Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose ir jų organizavimas.
1998 metais Rygoje įvyko Baltijos šalių onkologų ir radiologų kongresas. Organizuojant šį kongresą aktyviai dirbo Latvijos radiologijos medicinos seserų draugija, kuri pakvietė į šį kongresą Estijos ir Lietuvos radiologijos laborantų draugijų atstovus. Kongrese buvo organizuota atskira radiologijos laborantų sekcija, kurioje labai aktyviai dirbo ir Lietuvos radiologijos laborantai.
2002 metais Vilniuje įvyko III Baltijos šalių onkologų ir radiologų kongresas.
Jį ruošiant aktyviai dirbo mūsų šalies radiologijos laborantai, ypač iš onkologijos įstaigų. Dalyvavo radiologijos laborantų delegacijos iš Latvijos ir Estijos, buvo organizuotas atskiros sekcijos darbas.
2003 metais Estijoje, Piarnu mieste, įvyko I Baltijos šalių radiografų konferencija. šiame renginyje dalyvavo Lietuvos delegacija, kurios sudėtyje buvo 25 radiologijos laborantės. Konferencijai buvo paruošti pranešimai apie radiologijos būklę Lietuvoje ir radiologijos laborantų veiklą.
2003 metais LRD gavo kvietimą dalyvauti Europos radiografų ir radiotechnologų konferencijoje Maltoje ir ten padaryti pranešimą apie Lietuvos radiologijos laborantų paruošimą bei veiklą, nes pagrindinė konferencijos tema – radiografų paruošimas ir tobulinimas Europos valstybėse. Pranešimą Maltoje padarė LRLD prezidentė V.Zilinskienė.
2003 metais Rygoje įvyko II Baltijos šalių radiografų konferencija, kurioje dalyvavo apie 30 delegatų iš Lietuvos.
LRLD 2005 metais Vilniuje suorganizavo III Baltijos šalių radiologijos laborantų konferenciją, kurioje dalyvavo ne tik gausios delegacijos iš Latvijos bei Estijos, bet ir atstovai iš Maltos. šiame renginyje buvo aptartos kiekvienos šalies radiologijos laborantų darbo problemos, taip pat ir problemos, kylančios dėl laborantų paruošimo, jų darbo, tarptautinių renginių organizavimo
ir Europos radiografų draugijos įkūrimo.
2005 metų rugsėjo mėnesį 10 mūsų šalies radiologijos laborantų dalyvavo Europos radiografų ir radiotechnologų konferencijoje Maltoje, kur tarp kitų problemų buvo aptarti ir radiologijos laborantų laisvo judėjimo Europos šalyse klausimai.
Dalyvavimas LRA kongresuose ir kituose kvalifikacijos kėlimo rengiuose Kiekvienais metais LRA, o su ja kartu ir LRLD organizavo
po vieną ar kelis renginius, kur buvo aptariamos įvairios radiologijos laborantų darbo, paruošimo bei tobulinimo problemos, skaitomi moksliniai ir kvalifikacijos kėlimo pranešimai.
1995 metais Vilniuje įvyko konferencija, skirta V.K.Rentgeno 150 gimimo ir X spindulių atradimo 100 metinėms. Organizuojant šį renginį labai aktyviai dirbo LRLD. Atskirus seminarus organizavo ir kraštų radiologijos laborantų draugijos.
1996 metais Panevėžyje įvyko LRA konferencija tema „Aktualūs medicininės radiologijos klausimai“.
Organizuojant šią konferenciją daug dirbo Panevėžio radiologijos laborantai (draugijos pirmininkė R.Mikėnienė), o joje dalyvavo ir LRLD delegacija. Ruošiantis konferencijai buvo išspausdintas straipsnis „Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto rentgenologijos laborančių veikla“, kurio bendraautorės buvo radiologijos laborantės V.Zilinskienė ir L.šestakova.
1997 metais Vilniuje įvyko II LRLD suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 delegatų. Suvažiavime buvo aptarta LRLD ir kraštų draugijų veikla, numatytos gairės ateičiai ir priimta programinė rezoliucija. Taip pat buvo perrinkta ir LRLD vadovybė. Draugijos prezidente antrai kadencijai išrinkta Vanda Zilinskienė.
Tais pačiais metais Vilniuje įvyko ir LRA III suvažiavimas, kuriame dalyvavo LRLD delegatės. Suvažiavime į LRA Tarybą buvo išrinktos 2 radiologijos laborantės – prezidentė V.Zilinskienė ir Vilniaus krašto radiologijos draugijos pirmininkė L.Šestakova.
1998 metais Klaipėdoje įvyko LRA kongresas „šiuolaikinės radiologijos galimybės“. Šiame kongrese dalyvavo apie 40 radiologijos laborančių, kurios susipažino su visomis radiologijos naujovėmis. Organizuojant kongresą daug padirbėjo Klaipėdos krašto radiologijos laborantų draugija, kuriai tuo metu vadovavo pirmininkė N.Narmontaitė.
1999 metais šiauliuose įvyko LRA kongresas „Lietuvos radiologija pasitinkant XXI amžių“. Kongrese dalyvavo visų kraštų aktyviausios radiologijos laborantės, o šiaulių krašto laborantės, vadovaujamos pirmininkės A.Kulvelienės, daug prisidėjo organizuojant kongresą.
2000, 2001, 2003 metais radiologijos laborantės aktyviai dalyvavo konferencijose, skirtose Černobylio AE avarijai ir jos pasekmėms nagrinėti. Jas organizavo Radiacinės saugos centras. čia radiologijos laborantės turėjo galimybę susipažinti su pranešimais iš Lietuvos
ir užsienio, kuriuose buvo nagrinėjamas jonizuojančios spinduliuotės poveikis žmogui, profesinė apšvita, pasirengimas branduolinėms avarijoms ir kt.
2000 metais Vilniuje medicinos technikos Respublikinės parodos metu LRA organizavo seminarą kartu su čikagos ir Ročesterio universitetų medicinos centrų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto mokslininkais radiologais. šiame seminare radiologijos laborantai išklausė pranešimus apie radiologinių tyrimų naujas technologijas.
2000 metais Kaune įvyko IV LRA suvažiavimas, kuriame aktyviai dalyvavo ir LRLD. Ruošiantis suvažiavimui buvo išspausdintas LRLD prezidentės V.Zilinskienė straipsnis „Lietuvos radiologijos laborantų draugija 1997-2000 metais.
Ryšium su radiologijos tarnybos darbuotojų socialinių garantijų sumažinimu ir mažu atlyginimu už atliekamą darbą 2001 metų kovo mėn. įvyko neeilinis LRA suvažiavimas.
Suvažiavimas priėmė rezoliuciją su reikalavimais padidinti atlyginimus, pagerinti darbo sąlygas, nesutrumpinti atostogų, pagerinti aprūpinimą radiologine aparatūra ir kt. Tai buvo stimulas 2002 metais nupirkti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms per 100 naujų
rentgeno aparatų ir ruoštis algų padidinimui.
2001 metais Ukmergėje įvyko LRA kongresas „Praktinės radiologijos aktualijos“. Kongrese dalyvavo daug radiologijos laborantų iš visų kraštų. Kongresą organizuojant daug padirbėjo Vilniaus ir Ukmergės radiologijos laborantės.
2002 metais radiologų konferencija „Radiologija 2002“ vyko Druskininkuose. Radiologijos laborantai išklausė pranešimus apie naujų technologijų – kompiuterinės rentgeno tomografijos, branduolio magnetinio rezonanso ir ultragarsinės diagnostikos pritaikymą
radiologijoje.
2002 metais Lietuva pirko 112 itališkų rentgeno aparatų, todėl 2003 metais Italijos mokslininkai ir firma „Limeta“ Lietuvos  onkologijos institute organizavo seminarą radiologijos laborantams, kurio metu jie buvo supažindinti, kaip dirbti su naujais  skaitmeniniais ir konvenciniais naujos kartos rentgeno aparatais.
2003 metais Vilniuje Vyriausybės rūmuose įvyko V LRA suvažiavimas. Į suvažiavimą buvo atvykę ir JAV mokslininkai, kurie skaitė pranešimus. LRLD aktyviai dalyvavo ruošiant ir pravedant suvažiavimą. Suvažiavimui išleistas žurnalo „Sveikatos mokslai“ specialus numeris, kuriame išspausdintas straipsnis „Radiologijos laborantų rengimo problemos ir perspektyvos“, jo bendraautorė yra LRLD prezidentė V.Zilinskienė.
2004 metais LRA kongresas vyko Telšiuose. Jo tema – „Radiologija 2004“. šiame kongrese radiologijos laborantai išklausė Lietuvos mokslininkų pranešimus, susipažino su radiologijoje dirbančių firmų ekspozicija ir Telšių apskrities ligoninės radiologijos tarnyba.
2005 metais įvyko II LRLD suvažiavimas, kuris apsvarstė tarybos ir valdybos darbą ir išrinko naują vadovybę.
LRLD prezidente išrinkta Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centro radiologijos laborantė živilė Andrukonienė. Buvusi LRLD prezidentė Vandai Zilinskienei suteiktas LRA Garbės nario vardas.
Kvalifikacijos kėlimo išvykos į Europos valstybes 1999 metais kovo mėn. LRA ir LRLD organizavo išvyką į Vieną, į Europos Radiologų kongresą, kurio metu dirba atskira radiologijos laborantų (radiotechnologų) sekcija. Kartu su radiologais į kongresą nuvyko 14 radiologijos laborantų. Tai pirmoji radiologijos laborantų išvyka į užsienį, skirta kvalifikacijai kelti.
Tais pačiais metais LRA ir LRLD organizavo išvyką į Čekiją, Šveicariją ir Vokietiją. Šioje kelionėje dalyvavo visų radiologijos laborantų draugijų atstovai. Kelionės metu buvo susipažinta su Prahos ir Berno universitetinių ligoninių radiologijos tarnybų struktūra, darbo organizavimu, radiologijos specialistų atliekamais tyrimais ir radiacine sauga. Vokietijoje, Erlangene, „Siemens“ pagrindinės medicinos technikos gamybinės bazės ekspozicijoje specialistai pristatė naujausius rentgeno diagnostikos, kompiuterinės rentgeno tomografijos, branduolio magnetinio rezonanso tomografijos aparatus, supažindino su jų veikimo principais ir diagnostikos
galimybėmis.
2001 metais organizuota išvyka į Vokietiją ir Olandiją. Kelionės metu susipažinta su Miuncheno ir Lioveno universitetinių ligoninių radiologijos tarnybų struktūra, darbo organizacija, radiacine sauga. Firmų „Siemens“ ir „Philips“ bazėse susipažinta su naujausia radiologine technika.
2002 metais organizuota kelionė į Slovakiją ir Ispaniją, kur radiologijos laborantai susipažino su Bratislavos radiologinės klinikos specialistų atliekamais tyrimais, specialistų paruošimu. Barselonos klinikoje seminaro metu radiologijos laborantai išklausė pranešimą apie Ispanijos radiacinės saugos darbo principus.
2004 metais LRA ir LRD organizavo kelionę į Estiją, Suomiją, švediją. Dalyviai susipažino su visų trijų valstybių radiacinės tarnybos struktūra, darbo organizacija, atliekamu darbu. Suomijoje firma „KODAK“ suruošė seminarą, kurio metu dalyviai buvo supažindinti
su kompiuterinių technologijų įdiegimu radiologijoje švedijos Karolinskos ligoninėje. Astridos Lindgren vaikų klinikoje dalyviai stebėjo
rentgeno kabineto darbą be rentgeno filmų, radiologai pasakojo apie darbo organizavimą kompiuterizuotame radiologijos skyriuje.
IŠVADOS
1. LRD visuomeninė veikla yra seniausia ir aktyviausia tarp vidurinės grandies sveikatos priežiūros personalo visuomeninių organizacijų.
2. Pirmajame savo veiklos dešimtmetyje LRLD daug dirbo keliant radiologijos laborantų kvalifikaciją, kovojant už radiologinės tarnybos darbuotojų socialines garantijas.
3. Užmezgus kontaktus su Pabaltijo šalių analogiškomis organizacijomis, Lietuvos radiologijos laborantams atsivėrė galimybės būti pilnateisiais Europos Sąjungos valstybių radiologijos laborantais.
4. Iškilo problema dėl radiologijos laborantų specialybės įvardijimo ir paruošimo suvienodinimo visose Europos Sąjungos valstybėse, kurią būtina išspręsti tarptautiniu mastu.

Parengė: K.R.Dobrovolskis, V.Zilinskienė