Probleminis mokymasis KMU

Probleminį mokymąsi autoriai apibrėžia skirtingai. Štai keletas šio studijų proceso apibūdinimų:

1. Probleminis mokymasis yra specifine mokymosi technika pagrįstas mokymasis. Jis turi daugybę individualių komponentų, su kuriais susiduria studentai, dirbdami mažose grupelėse ir analizuodami atrinktas problemas;
 
2. Kai kurie mokslininkai probleminį mokymą įvardija kaip metodą, labiausiai atitinkantį modernaus medicininio ugdymo tikslus. Probleminiam mokymui būdinga studentų ir dėstytojo sąveika, pasižyminti sisteminga savarankiška pažintine veikla – naujų žinių ir veiklos būdų įsisavinimu sprendžiant praktines problemas. Pagrindiniai programos privalumai: kokybiškų bazinių žinių įtvirtinimas ar gerinimas, pažinimo metodų mokymas, ankstyvas studentų įtraukimas į kinikinę praktiką, orientacija į visuomenę, bendradarbiavimas, kartu ir dėstytojų pastovus vertinimas;
 
3. Tai metodas, skatinantis nepriklausomą mokymąsi ir suteikiantis studentams praktinių įgūdžių spręsti painias situacijas bei patiems apibrėžti savo žinių spragas konkrečios problemos kontekste;
 
4. Tai mokymosi būdas, kuris skatina gilesnį medžiagos supratimą, o ne paviršutiniškas žinias;
 
5. Tai pedagoginė strategija kelti reikšmingas, kontekstualizuotas, realaus pasaulio situacijas ir pateikti resursus, nuorodas ir instrukcijas besimokantiesiems, kurie gilina žinias ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius (Mayo, Donelly et al, 1993);
 
6. Tai mokymas mažose diskusijų grupėse, vadovaujamose tutoriaus.