radiologija.lt / Mokslai / VU MF studentams / I semestro programa MF III kurso studentams Printable version

I semestro programa MF III kurso studentams

Savaitės Temos Turinys
I Įvadas 1.      Radiologijos mokslo apibrėžimas, jos sudedamosios dalys.
2.      Radiologijos mokslo istorija. Pagrindinės radiologijos mokslo datos. Nobelio premijos.
3.      Radiologijos bei tomografinių tyrimų skyrių kabinetai, darbo organizacija bei materialinių sąnaudų apskaita ir atsiskaitomybė.
4.      Radiologijos skyrius, rentgeno kabinetas bei jo patalpos, stebimoji ir kontroliuojamoji zonos. Laboratorija.
 
II Įvadas 1.      Įstatymai, direktyvos ir instrukcijos reglamentuojantys radiologinės tarnybos veiklą.
2.      Vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS), ateities perspektyvos.
3.      Telemedicinos apibrėžimas, panaudojimo privalumai radiologijoje
 
III Jonizuojanti spinduliuotė ir radiacinė sauga 1.      Jonizuojanti spinduliuotė, jos rūšys, biologinis poveikis, panaudojimas.
2.      Dokumentai, reglamentuojantys radiacinę saugą, radiacinės saugos principai.
3.      Radiacinio saugumo pagrindai rentgeno skyriuose ir kabinetuose. Priemonės, naudojamos rentgenologų ir jų tiriamų pacientų apsaugai.
4.      Dozių ribojimas, dozimetrijos pagrindiniai principai.
5.      Darbuotojų kategorijos, radiacinės saugos zonos.
6.      Radioaktyvumo ir radiacijos dozės vienetai.
 
IV Konvencinė radiologija 1.      Fizikiniai ir techniniai radiologijos mokslo pagrindai. Rentgeno spinduliai, jų generavimas ir savitumai. Rentgeno vaizdo susidarymas.
2.      Fotoprocesas, fotomedžiagos, ekranai, fotocheminis apdorojimas, artefaktai.
3.      Rentgeno aparatai. Jų tipai. Svarbiausios rentgeno aparatų dalys. Prietaisai, reikalingi specialiems rentgenologiniams tyrimams atlikti bei pagerinti rentgeno vaizdo kokybę.
4.      Atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai.
 
V Konvencinė radiologija 5.      Pagrindiniai rentgenologinio tyrimo metodai – fluoroskopija ir rentgenografija, jų variantai.
6.      Specialieji radiologiniai tyrimo metodai – tomografija, rentgenografija su tiesioginiu vaizdo padidinimu, telerentgenografija, rentgenokontrastiniai tyrimai.
7.      Bendroji rentgenogramų analizės schema. Rentgenogramų analizės algoritmas, aprašymo planas, išvados.
8.      Rentgenogramų įvertinimas – techninės charakteristikos, optinis standumas, ryškumas, kontrastingumas.
 
VI Kontrastinės medžiagos 1.      Kontrastinių medžiagų klasifikacija, panaudojimo galimybės
2.      Tyrimų su kontrastinėmis medžiagomis indikacijos ir kontraindikacijos
3.       Alerginės reakcijos ir jų prevencija
4.       Kontrastinių medžiagų mokslinės vystymosi perspektyvos
 
VII Konvencinė angiografija 1.      Intervencinės radiologijos sąvoka, apibrėžimas, klinikinės vystymosi kryptys.
2.      Intervencinės radiologijos indikacijos ir kontraindikacijos įvairių ligų diagnostikoje.
3.      Bendrieji intervencinės radiologijos aspektai: darbo saugumas, organizacija, ligionių atranka ir paruošimas, komplikacijos ir jų gydymas. Radiacinė sauga.
4.      Angiografinė aparatūra, instrumentai.
5.      Bendroji intervencinė radiologija – pagrindiniai diganostikos principai – selekcinė bei superselekcinė arteriografija, venografija, biopsijos; technika, komplikacijos, bendrosios indikacijos ir kontraindikacijos.
6.       Bendroji intervencinė radiologija  - pagrindiniai endovaskulito gydymo principai: medikamentinė bei mechaninė rekanalizacija (angioplastikos, įvairios aterektomijos), jų variantai, pasirinkimo algoritmai.
7.      Trombolizinė sisteminė ir intravaskulinė arterijų ir venų rekanalizacija.
8.      Perkutaninė balioninė arterijų rekanalizacija ir stentavimas
9.      Kontrastinių medžiagų panaudojimas intervencinėje radiologijoje.
10.  Susbtrakcinės skaitmeninės angiografijos reikšmė įvairių ligų diagnostikoje. Apšvitos problemos.
11.  Kardiovaskulinės sistemos intervenciniai tyrimai  - kraujotakos oksigenacijos įvertinimas, diagnostinis kontrastavimas, balioniniai plėtimai, stentavimas, valvuloplastika, koronarografija .
12.  Neurologijos rentegochirurugijos procedūros: diagnostinės  – angiografija, mielografija, gydymo tikslais  - balioniniai plėtimai, stentavimas, okliuzijų gydymas.
13.  Kvėpavimo sistemos rentgenochirurgijos procedūros – transtorakalinės, transbronchinės biopsijos, drenavimai, incizijos, prideginimai, plėtimai.
14.  Virškinimo sistemos ir pilvo organų KT, UG, endoskopiniai  – ERCP tyrimai.
15.  Intervencinė diagnostinė hepatoangiologija: kepenų arteriografija, venografija, portografija, transjuguliarinė biopsija.
16.  Kasos, blužnies, žarnų angiografija bei intervencinio gydymo principai – okliuzijos ir rekanalizacijos.
17.  Akmenų šalinimas iš tulžies latakų, punkcijos, biopsijos drenavimas.
18.  Urogenitalinės  sistemos  rentgeniniai, KT, UG ir endoskopiniai tyrimai.
19.  Urogenitalinės sistemos rentgenochirurginės procedūros: retrogradinė ureteriopielografija, histerosalpingografija. Biopsijos bei punkcijos
20.  Intervencinė periferinė angiologija: iliofemoralinio segmento arterijų angioplastika ir stentavimas
21.   Blauzdos arterijų intervencinio gydymo ypatumai.
22.   Periferinių ir centrinių venų invazinės diganostikos metodai – venografija, kavagrafija, pulmoangiografija.
23.  Ūminių ir lėtinių arterijų susiaurėjimo ir okliuzijų intervencinio gydymo taktikos skirtumai.
24.   Periferinių ir centrinių venų intervencinio gydymo metodai: trombolizinė terapija, angioplastika, stentavimas, priešembolinio filtro implantacija.
25.  Kombinuotos tiesioginės ir perkutaninės  kraujagyslių operacijos.
26.  Intervencinės radiologijos reikšmė ir galimybės onkologijoje – diagnostika, ilgalaikė infuzinė intraarterinė chemioterapija, chemoembolizacija, navikų abliacija
27.   Intervencinės radiologijos reikšmė vaikų ir naujagimių radiologijoje.
28.  Intervencinės radiologijos išsivystymo perspektyvos.
 
VIII Densitometrija 1.      Densitometriniai aparatai, jų veikimo principai.
2.      Densitometrijos indikacijos bei kontradindikacijos.
3.      Tyrimo rezultatai, jų analizė.
 
IX Kompiuterinė tomografija
(KT)      
1.      Kompiuterinė tomografija (KT), atradimo istorija.
2.      KT metodo veikimo principas. Haunsfieldo vienetai.
3.      KT aparatų kartos, spindulinis krūvis atliekant KT tyrimus.Radiacinės saugos reikalavimai atliekant KT tyrimus.
4.      Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija  -  2, 4, 8, 16, 32, 64 detektorių eilių. Veikimo principai, ateities perpektyvos.
5.      Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijos, šalutinis poveikis, kontraindikacijos. 
6.      KT  angiografijos (KTA) atradimo ir vystymosi istorija.
7.      KTA  fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas,   uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatinis nustatymas.
8.      KT artefaktai, jų susiformavimo priežastys ir išvengimo galimybės.
9.      Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija  -  2, 4, 8, 16, 32, 64 detektorių eilių. Veikimo principai, ateities perpektyvos.
 
X Kompiuterinė tomografija (KT) 10.  Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijos, šalutinis poveikis, kontraindikacijos. 
11.  KT  angiografijos (KTA) atradimo ir vystymosi istorija.
12.  KTA  fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas,   uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatinis nustatymas.
13.  KT artefaktai, jų susiformavimo priežastys ir išvengimo galimybės.
14.  Galvos smegenų KT indikacijos, metodika, normos variantai. Galvos smegenų ligų KT  diagnostika – kraujo išsiliejimai į smegenis ir smegenų dangalus, smegenų infarktai, kaulų lūžimai, navikai, encefalitai ir t.t.
15.  Stuburo KT indikacijos: osteochondrozė, spondiliozė, išvaržos, lūžimai, navikai ir kt., metodika, normos variantai,  kontraindikacijos.
16.  Skeleto – raumenų sistemos KT  indikacijos, metodika ir kontraindikacijos, diagnostikos galimybės.
17.  Ausų, nosies, gerklės ir sinusų KT  indikacijos, metodika, normos variantai ir įvairių ligų diagnostika, kontraindikacijos.
18.  Plaučių ir tarpuplaučio KT – indikacijos, metodika, normos variantai, diagnostinės galimybės nustatant navikus, bronchektazės ir t.t., kontraindikacijos.
19.  Širdies ligų  KT indikacijos, metodika, kontraindikacijos.  Urgentinių būklių diagnostika – hemoperikardas, širdies svetimkūnių diagnostika.
20.  Pilvo organų KT ir MR indikacijos, metodika, normos variantai, kontraindikacijos.
21.  Mažojo dubens organų KT ir MR indikacijos, metodika, diagnostikos galimybės, kontraindikacijos.
 
XI Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) 1.      Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimo istorija,  fizikiniai veikimo principai, vandenilio protonai, k – erdvė.
2.      T1 ir T2, T2 *,  riebalų eliminavimo, juodo kraujo ir tt .
3.      Specialios greitos MRT sekos – „haste „ trufi“, fukciniai MRT tyrimai.
4.      Tomografų  klasifikacija  pagal įrenginyje naudojamo nuolatinio magnetinio lauko indukciją: labai žemos “galios” (<0.1 T), žemos (0.1-0.5 T), vidutinės (0.5-1 T), aukštos (1-2 T) ir labai aukštos (virš 2 T).
5.      Atviro ir uždaro  tipo magnetinio rezonso tomografai – jų panaudojimo galimybės ir indikacijos.
6.      Biopsijų ir operacijų atlikimo galimybės, žemos „ galios“ MRT.
7.      Magnetinio rezonanso tomografijos kontraindikacijos, ligonio paruošimas MRT tyrimui.
8.      Elektromagnetinių ričių naudojamų  MRT tyrimams klasifikacija.
9.      MRT kontrastinės medžiagos, klasifikacija, pašalinis poveikis, ateities panaudojimo perpektyvos.
10.  Magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) atradimo ir vystymosi istorija.
11.  MRA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, k- erdvė, saturacijos efektas,  uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatomatinis nustatymas.
12.  Tekėjimo laiko MRA, dvimatė tekėjimo laiko MRA.
13.  Tekėjimo fenomenas MRA technika ir metodai: “Tekėjimo laiko” tof -  MRA.
14.  Dvimatė tekmės laiko MRA. Trimatė tekmės laiko MRA.  Kontrastinė tekėjimo laiko MRA.
15.  Fazės   kontrasto MRA, veikimo principai, trūkumai ir privalumai.
16.  Juodo  kraujo MRA, klinikinis pritaikymas.
17.  MRA duomenų apdorojimas. MRA pradiniai pjūviai. MIP, SSD, MPR,  rekonstrukcijos. Virtualinė endoskopija.
18.  MRT spektroskopija, ateities perspektyvos.
19.  MRT  artefaktai, jų susiformavimo mechanizmas ir išvengimo galimybės.
 
XII Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) 20.  Galvos smegenų  MRT indikacijos, metodika, normalus  MR vaizdas. Galvos smegenų ligų   MRT diagnostika – kraujo išsiliejimai į smegenis ir smegenų dangalus, smegenų infarktai, kaulų lūžimai, navikai, encefalitai irt.t.
21.   Nugaros smegenų MRT indikacijos , normos variantas , atlikimo metodika ir kontraindikacijos.
22.  Skeleto – raumenų sistemos  MRT indikacijos,  atlikimo metodika,  ir kontraindikacijos, diagnostikos galimybės.
23.  Ausų, nosies, gerklės ir  prienosinių ančių MRT indikacijos, metodika, normos variantai ir įvairių ligų diagnostika,  kontraindikacijos.
24.  Plaučių ir tarpuplaučio  MRT  – indikacijos, metodika, normos variantas ,  diagnostinės galimybės nustatant navikus, bronchektazes ir t.t.
25.  Širdies ligų  MRT indikacijos, metodika, kontraindikacijos 
26.  Pilvo organų MRT  indikacijos, metodika, normos variantai,   kontraindikacijos, diagnostikos galimybės .
27.  Mažojo dubens organų  MRT  indikacijos, metodika, normos variantai, diagnostikos galimybės.
 
XIII Radionuklidinė diagnostika 1.      Radiologijos fizika.
2.      Radionuklidinės diagnostikos metodai –  Statinė scintigrafinė, positroninė emisinė tomografija – PET (angl.single photon emssion computed tomography ), SPECT (angl.positron emission tomography )
3.      Radionuklidų apibrėžimas.
4.      Žymėtieji izotopai.
5.      Skydliaukės scintigrafija ir skenografija.
6.      Kaulų scintigrafija.
7.      Izotopinė renografija. Inkstų statinė scintigrafija, inkstų dinaminė scintigrafija.
8.      Plaučių perfuzinė scintigrafija, plaučių ventiliacinė scintigrafija.
9.      Smegenų scintigrafija.
10.  Seilių liaukų scintigrafija. Prieskydinių liaukų scintigrafija.
11.   Perfuzinė plaučių scintigrafija, ventiliacinė plaučių scintigrafija.
12.  Miokardo scintigrafija.
13.  Kepenų statinė ir dinaminė scintigrafija.
14.  Netiesioginė izotopinė limfografija.
15.  Krūtų scintigrafija, indikacijos.
16.  “in vitro”:  Skydliaukės funkcijos tyrimas. Lytinių liaukų tyrimas. Hepatitų diagnozė. Hormonų tyrimai. Vėžio žymenys.
17.  Spindulinis gydymas bei radioterarija – indikacijos bei galimybės
 
XIV Ultragarsinė diagnostika 1.      Ultragarso bangų generavimas, jų sklidimo fizika.
2.      Ultragarsinė aparatūra, davikliai, skeneriai, ultragarsinių vaizdų registravimo principai ir interpretacija.
3.      Artefaktai. Ultragarso poveikis į biologinę terpę ir saugaus darbo principai.
4.      Pilvo srities ultragarsinių tyrimų indikacijos. Pilvo organų anatomija, matmenys. Įvairių ligų ultragarsinė diagnostika: ūmių ir lėtinių hepatitų, kepenų cirozės, portalinės hipertenzijos, nepiktybinių ir piktybinių navikų, metastazių į kepenis, abscesų, cistų ultragarsinė diagnostika.
5.      Ūminio ir lėtinio cholecistito, tulžies pūslės akmenų, tulžies pūslės perforacijos, navikų ultragarsinė diagnostika.
6.      Kasos ligų – ūminių ir lėtinių pankreatitų, pseudocistų, abscesų, kasos akmenų, piktybinių ir nepiktybinių navikų ultragarsinė diagnostika.
7.      Blužnies ligų ultragarsinė diagnostika.
 
XV Ultragarsinė diagnostika 8.      Inkstų ligų ultragarsinė diagnostika. Inkstų biopsiniai tyrimai.
9.      Šlapimo pūslės uždegimo, divertikulų, akmenų, navikų ultragarsiniai požymiai.
10.  Prostatos adenomos, uždegiminių procesų, navikinių darinių ultragarsinė diagnostika.
11.  Prostatos transrektalinis tyrimas.
12.  Gimdos ir jos priedų ultragarsinis ištyrimas per pilvo sieną ir taip pat panaudojus vaginalinį daviklį.
13.  Abscesų, skysčio, navikinių darinių, svetimkūnių pilvo ertmėje ir mažajame dubenyje diagnostika.
14.  Ultragarsinis skydliaukės, krūtų tyrimas.
15.  Sąnarių UG tyrimas.
16.  Dopleriniai kraujagyslių tyrimai. Kristian Doppler aprašytas efektas. Spalvotas ir galios dopleriai, jų veikimo principai. Ekstrakranijinė spalvinė duplekssonografija.
17.  Transkranijinė spalvinė duplekssonografija.
18.  Širdies tyrimas ultragarso pagalba.
 
XVI Sudėtiniai tyrimai, metodų palyginimas 1.      KT, MRT, UG, PET, perfuzijos ir ventiliacinės scintigrafijos metodų  indikacijos ir kontraindikacijos, diagnozuojant  įvairias ligas, šių metodikų palyginimas
2.      Išvados - metodų indikacijos ir kontraindikacijos