radiologija.lt / Naujienos / Pažymime vaizdinės medicinos jėgą: Europos radiologijos diena Printable version

Pažymime vaizdinės medicinos jėgą: Europos radiologijos diena

Pažymime vaizdinės medicinos jėgą: Europos radiologijos diena

Vaizdinė diagnostika yra neatskiriama šiuolaikinės medicinos dalis, tačiau tik nedaugelis žino apie jos svarbą. Nuo vėžio diagnostikos ir gydymo iki savalaikio insulto ir ūmios traumos diagnostikos – radiologai aktyviai dalyvauja sveikatos ir gyvybės išsaugojimo veikloje kiekvienoje medicinos srityje. Vasario 10-ąją, skirtą X-spindulių atradėjui Wihelm‘ui Konrad‘ui Roentgen‘ui prisiminti,  Europos radiologų draugija skelbia pirmąją Europos radiologijos dieną. Šiuo įvykiu norime atkreipti visuomenės dėmesį ir plačiau supažindinti su šia medicinos sritimi.

Vėžio gydymą lemia radiologija

 Radiologija yra nepakeičiama šiuolaikinėje medicinoje, tačiau nedaugelis pacientų žino jos svarbą. Nuo vėžio diagnozės ir gydymo iki insulto ar politraumos savalaikės diagnostikos, radiologija prisideda prie gyvybių gelbėjimo kiekvienoje medicinos srityje. Siekiant pakelti visuomenės sąmoningumą, Europos Radiologijos Draugija skelbia Europos Radiologijos Dieną Vasario 10-ą, pažymėdama rentgeno spindulių atradėjo Vilhelmo Konrado Rentgeno mirtį. Dauguma Europos šalių draugijų prisijungė prie šios iniciatyvos, tarp jų ir Lietuvos Radiologų Asociacija, kuri pasirinko akcentuoti radiologo vaidmenį onkologijoje.

 Radiologija yra svarbi nuolat gausėjančio būrio vėžiu sergančiu pacientų. Nuolat kuriami nauji metodai, padedantys diagnozuoti ligas anksčiau ir tiksliau.

 Labiau nei bet kada klinicistai remiasi radiologiniais tyrimo metodais, vertinant naviko atsaką į įvairų gydymą. Anksčiau radiologo vaidmuo buvo ribotas tik vertinant navikų dydį ir  tūrį, šiuo metu daugiafunkcinės technologijos leidžia tiksliai įvertinti funkcinius pokyčius.  Pavyzdžiui, radiologai gali stebėti kraujo tėkmę (perfuziją), apskaičiuoti ląstelių tankį ir įvertinti naviko nekrozę.

 Ši informacija yra labai vertinga, kadangi ji leidžia individualizuoti gydymą – tai reiškia, kad pacientas gauna labai specifinį vaistą ar spindulinį gydymą pagal individualias reikmes. Kadangi gydymas skirtas kiekvienam pacientui, ekspertai teigia, kad toks tikslinis gydymas padidina remisijos tikimybę.

 Lietuvos ligoninėse atliekama kompiuterinė tomografija (KT), labai tikslus tyrimo metodas, kuris apjungia rentgeno ir kompiuterines programas ir pateikia 3-dimensijų pasluoksnius pjūvius. Dar atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultragarsinis tyrimas (UG), kurie atliekami nenaudojant jonizuojančios spinduliuotės, galinčios sukelti vėžį. Deja, Lietuvos gydymo įstaigose kol kas nėra PET/KT skenerių. Pozitronų emisijos tomografija (PET) yra technika, kuri pateikia funkcinių kūno procesų trijų dimensijų vaizdą. Kartu su KT leidžia radiologui gauti funkcinę ir anatominę informaciją apie naviką.

 “Gaila, bet kol kas mūsų įstaigoje neturime šiuolaikinių funkcinių radiologinių tyrimo metodų kaip PET/KT. Be to, mums dar reikėtų dinaminės magnetinio rezonanso tomografijos, dar keleto aparatų. Taip pat mums trūksta kvalifikuotų radiologijos technologų ir pagalbinio personalo,” kalbėjo dr. Rūta Briedienė, Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto gydytoja radiologė.

 Jei vėžys diagnozuojamas anksti, išgyvenamumo tikimybė ženkliai padidėja. Ankstyva diagnostika leidžia onkologams taikyti individualizuotą gydymą.

 2004 metais Lietuvoje pradėtos nacionalinės vėžio patikros programos. Pirma buvo pradėta gimdos kaklelio vėžio, ketvirto pagal dažnį moterų vėžio, profilaktikos programa,  2005 pradėtos krūties ir prostatos vėžio patikros programos, regioninis storosios žarnos vėžio patikros projektas startavo 2009 metais.

 Kitas iššūkis Lietuvoje yra kvalifikuotų specialistų trūkumas. Šalyje galime suskaičiuoti apie dešimt kompetentingų krūtų radiologų. Tai sudaro problemų krūties vėžio patikros programoje, kol nėra mokymų ir sertifikavimo sistemos programoje dalyvaujantiems radiologams.

 Kai kuriose gydymo įstaigose trūksta specialistų, kurie galėtų visapusiškai įvertinti onkologinius pacientus. “Tokie tyrimai dažniausiai atliekami specializuotuose centruose,” pasakojo Briedienė.

 Dviejose gydymo įstaigose Vilniaus ir Kauno universitetinėse klinikose dirba onkologinės radiologijos specialistai. Šie onkologijos centrai gali užtikrinti krūties vėžio diagnostiką, chirurginį ir konservatyvų gydymą.

 “Radiologai, dirbantys šiose įstaigose yra kvalifikuoti, kai kurie skaito paskaitas kitiems radiologams, dirbantiems rajoninėse gydymo įstaigose,” teigė Briedienė, kuri tikisi, kad bus įsteigtas krūties vėžio patikros bei radiologų ir technologų mokymų centras.

 Čia, kaip ir kitur radiologijoje labai svarbus bendravimas tarp radiologų. Seminarai, kursai ir paskaitos rengiamos visoje šalyje, siekiant stiprinti radiologų ir kitų gydytojų žinias. Taip pat svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas.

 “Bendradarbiavimas tarp radiologų ir kitų specialybių gydytojų yra būtinas, tik komandinio darbo dėka sukuriame gerą rezultatą. Mes stengiamės bendrauti klinikinių pacientų aptarimų metu kasdienėje veikloje, seminarų, konferencijų metu,“ teigė Briedienė.

 Lietuvos Radiologų Asociacija

Rūta Briedienė

Rekomenduojame