radiologija.lt / Radiologija / Radiacinės saugos centras / Ar dirbantieji su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais yra saugūs? Printable version

Ar dirbantieji su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais yra saugūs?

Ar dirbantieji su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais yra saugūs?

Radiacinės saugos centro (RSC) duomenimis, Lietuvoje yra per 6700 darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriems nuolat matuojamos ir vertinamos jų gaunamos profesinės apšvitos dozės. Didesnes apšvitos dozes gauna kai kurie Ignalinos atominės elektrinės (Ignalinos AE) darbuotojai, intervencinės radiologijos ir kardiologijos gydytojai, jų padėjėjai ir radiologijos technologai, dirbantys branduolinės medicinos padaliniuose bei darbuotojai, dirbantys su pramoniniais radiografais. Tačiau visais atvejais apšvitos dozės yra žymiai mažesnės už teisės aktuose numatytas darbuotojų apšvitos ribines dozes (apšvitos dozes, kurių negalima viršyti).
Jonizuojančioji spinduliuotė yra žalinga žmogaus organizmui. Tyrimais nustatyta, kad nekenksmingų jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių nėra ir bet kokia dozė yra žalinga. Net ir mažos dozės gali iššaukti įvairius genetinių struktūrų pažeidimus, sukelti genominį nestabilumą ir padidinti vėžinių susirgimų ir paveldimų reiškinių išsivystymo riziką. Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelto vėžio tikimybė didėja didėjant gautai dozei, be to, ji priklauso nuo individo amžiaus apšvitos metu, lyties (vaikai ir moterys yra žymiai jautresni jonizuojančiajai spinduliuotei). Apšvitinus lytines ląsteles, gali būti sukelti paveldimi reiškiniai kitoms kartoms.

2008-11-18-317

Tačiau nežiūrint pavojingumo, pasaulyje jonizuojančioji spinduliuotė yra plačiai taikoma praktikoje – tiek medicinoje, tiek pramonėje ir moksle. Lietuvoje daugiau nei 900 asmens sveikatos priežiūros įstaigų savo veikloje tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais (rentgenodiagnostikoje, spindulinėje terapijoje ir branduolinėje medicinoje) naudoja daugiau nei 2 000 skirtingų šaltinių, su kuriais dirba daugiau nei 2 800 gydytojų radiologų, radiologijos technologų, medicinos fizikų, technikų ir kitų specialistų.
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai dėl jų naudingų savybių taip pat plačiai taikomi pramonėje. Įvairių gamybos procesų metu galimiems objektų defektams nustatyti naudojami pramoniniai radiografai, technologiniams procesams valdyti ir kontroliuoti – įvairios paskirties matuokliai (storio, tankio, cheminės sudėties ir kt.). Oro uostuose ir pašto skyriuose kroviniams, keleivių bagažui, siuntoms tikrinti naudojami introskopai. Valstybės sienos perėjimo punktuose naudojama mobili įranga, leidžianti peršviesti stambiagabaritinius konteinerius ir sunkvežimius. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai taip pat naudojami ir priešgaisrinės apsaugos sistemose. Branduolinėje energetikoje radioaktyvaus dalijimosi procesas naudojamas energijai gaminti. Jonizuojančiosios spinduliuotės savybės plačiai pritaikomos ir mokslo praktikoje, tiriant įvairių medžiagų struktūrą, cheminę sudėtį ir kt.

2008-11-18-220

Darbuotojai, minėtose srityse pastoviai dirbantys su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rizikuoja gauti papildomą apšvitą, sutrikus radiacinę saugą užtikrinančių priemonių veikimui ar įvykus avarijai. Darbuotojų gaunama apšvita vadinama profesine, o jų apšvitos stebėsena yra privaloma.
Bet kokia veikla (licencijuota) su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais leidžiama tik visiškai įsitikinus, kad šaltinio naudotojas įgyvendino visas būtinas radiacinės saugos priemones (patalpų ekranavimas, įrangos atitiktis, personalo mokymas, radiacinės saugos programa ir kt.), kurios garantuoja tiek dirbančiųjų, tiek pacientų ir gyventojų radiacinę saugą. Viena iš priemonių, kurią privalo įgyvendinti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, yra atlikti galimos dirbančiųjų apšvitos dozimetrinius matavimus, vertinti minėtų duomenų kitimą, išsiaiškinti didesnės apšvitos priežastis ir jas šalinti bei užkirsti kelią vėl joms atsirasti.
RSC, kaip Lietuvos Respublikos teisės aktais įgaliota institucija, analizuoja visų dirbančiųjų gautas apšvitos dozes, vertina ir stebi kitimo tendencijas, analizuoja jų priežastis bei atskirais atvejais atlieka papildomus tyrimus, nustačius padidintą darbuotojų apšvitą, kontroliuoja ar darbuotojų apšvita neviršija ribinių apšvitos dozių, ar pakankamos radiacinės saugos priemonės yra taikomos, siekiant užtikrinti kuo mažesnę darbuotojų apšvitą.
Lietuvoje individualiųjų apšvitos dozių tyrimus darbuotojams, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, atlieka RSC Individualiosios dozimetrijos skyrius ir Ignalinos AE Individualiosios dozimetrijos laboratorija. Laboratorijose matuojamos išorinės ir vidinės darbuotojų apšvitos dozės. Tam tikslui naudojama termoliuminescencinė įranga ir viso kūno matuokliai. Sukauptos dozės yra ne tik matuojamos, registruojamos, bet ir analizuojamos, siekiant nustatyti darbuotojų dozių kitimo tendencijas ir numatyti ar reikia imtis papildomų radiacinės saugos užtikrinimo ir optimizavimo priemonių.
Galima pasidžiaugti, kad 2009 m. Ignalinos AE darbuotojo vidutinė metinė apšvitos dozė buvo 0,4 mSv. Ji, palyginus su 2008 m. gauta vidutine apšvitos doze, sumažėjo 2 kartus. Šiam procesui įtakos turėjo tai, kad 2009 m. Ignalinos AE buvo atlikta žymiai mažiau remonto darbų. Pramonėje įprastai didesnėmis apšvitos dozių vertėmis išsiskiriantys defektoskopuotojai 2009 m. didelių dozių negavo. Tam įtakos turėjo ir nedidelės atliekamų darbų apimtys.
Medicinos darbuotojo vidutinė metinė apšvitos dozė 2009 m. buvo 0,27 mSv. Didesnes profesinės apšvitos dozes gauna intervencinės radiologijos ir kardiologijos gydytojai bei radiologijos technologai ir branduolinės medicinos radiologijos technologai, dirbantys su radioaktyviaisiais preparatais, naudojamais pacientų gydymui bei ligų diagnostikai. 2009 m. intervencinės radiologijos ir kardiologijos gydytojų vidutinė metinė apšvitos dozė buvo 1,5 mSv, branduolinės medicinos radiologijos technologų – 0,8 mSv.
Kad jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudotojai užtikrina radiacinės saugos reikalavimus, patvirtina ir atliktų individualiosios dozimetrijos bei darbo vietų matavimų rezultatai. Daugumos (97 proc.) darbuotojų išmatuotos metinės išorinės apšvitos dozės mažesnės už minimalų registruojamąjį lygį (iki 1 mSv). Apibendrinus medicinos, pramonės ir mokslo sričių darbuotojų 2008-2009 m. gautų vidutinių metinės apšvitos dozių tyrimų rezultatus, matyti, kad išmatuotos dozės yra daug kartų mažesnės už metinę ribinę dozę (20 mSv).
 

diagrama

Įvairių veiklos sričių darbuotojų vidutinių metinių dozių pasiskirstymas 2008 – 2009 m.
Pateikti dirbančiųjų išorinės ir vidinės apšvitos dozių vertinimo rezultatai bei RSC atlikti inspekciniai patikrinimai objektuose leidžia teigti, kad Lietuvoje tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, vykdantys veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, skiria pakankamą dėmesį dirbančiųjų radiacinei saugai užtikrinti.
Radiacinės saugos centro informacija